virbėti

virbėti: 1 virbė́ti, vìrba (vìrbia Zr), -ė́jo intr. Jn, K.Būg, OG284, FrnW, Všt, Lb; Kos58, N, L 1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ knibždėti, kirbėti, raitytis: Žuvis ant meškerės vìrba Š(Tvr). Kirmėlės vìrba J.Jabl. Sliekas vìrba, rangosi Švnč. Maži vėžiukai virba čeža milžiniškoje krūvoje I.Šein. Slyžiukai tik vìrba vandenyj Dv. Tik vìrba kirmėlės bačkoj Dglš. | prk.: Debesis žmonių virba prieš akmeninį kalną I.Šein. ^ Nu užėjo vokiečiai: kaip skruzdėlynas vìrba Glv. Tokis jau išdykęs, kad vieną galą prispaudei, tai kitas vìrba Nč. ║ Vlk krutėti, judėti: Tas paršas maiše vìrba, mėtosi Dv. Avino uodega vìrba Pl. Kielės uodegytė vìrba vìrba Ign. Žąsiukas kojelėm šitom tiktai vìrba [plaukdamas] Aps. Kai pradėjo kutelėt – vaikas žadą užkando, tik vìrba, tik vìrba Vb. Kojos vìrba, tai jau eik i šok Švnč. 2. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Krok tirtėti, virpėti, drebėti: Virba kinkos, lūpos Db. ║ Dkš nenustygti vietoje (apie žmogų): O linksma, o gyva mergaitė – visa tik vìrba Smn. Nenusėdi – vìrba i vìrba visas Dglš. Nežiūrėk, ka jis vìrba kap žalčiukas, atverksi tu nuog jo Al. Nenusėdi vaikai pirkioj: net vìrba, net vìrba Klt. Kokia boba: visa net vìrba, o nedrūta Klt. Tik vìrba diedas, kap neša Dglš. Kad gerai botagu ažrėžt[ų] – ir tu virbė́tum! Sdk. ║ nuolatos darbuotis, be paliovos triūsti: Tik virbė́k ir virbė́k – kiek daug darbo Srj. Tai aš norėčiau tokiu būdu priversti jį vikriau virbėti, sujudinęs jo ambiciją LK XVII36(V.Krėv). Liežuviai tik vìrba, kai jie šneka Gs. Kalbu be dantų, tai tik švokščia, liežiuvis tik vìrba vìrba Knv. Vaiku kad užkirtau, tai net kojom virbė́jo Srj. Sergu, vìrbu, tik drebu Vrn. Epušės lapai vìrba Pls. Ė toji mergaityna visa vìrba [i](bijo) Tvr. Kai ištrūko viščiokai, tai net šikinės vìrba, kaip draskos (kapsto žemes) Klt. Tartum didė vielos rinkė, po mano kojų nupuolus, kai kokia spiralė ik savo visuotino nustojimo virbėjo… BsV47. Pirmuosius [žvirzdelius], nugulusius ant gyvplaukėlių gerklėje, gyvplaukėliai virbėdami pamažu išgabena laukon į burnos gerklę A1883,219. Žvaigždelės virba, dreba nuo šalčio I.Šein. | prk.: Vìrba jam jau širdis [vežant kontrabandą] Slk. ^ Aš dirbu, net visi mano galai vìrba (juok.) Kbr. Oi, dirba dirba, net šikna (užpakalis Vvs) virba (juok.) LTR(Lzd). Kad dirba, tai net uodega vìrba (juok.) Btr. 3. NdŽ, KŽ skardenti, skleisti garsą, virpinti orą: Vieversiai padangėm virba, artojai ant lauko dirba LTR. Tevirb lietuviški balseliai apie ausis mums visados KlvD352. 4. mirgėti: Nemuno vilnys blizgėjo virbėjo rš.
◊ ùtėlės pakáušyje vìrba apie nesubrendusį, jauną: Dar ùtėlės pakáušy vìrba, o valdžią jau griauna Ds.
\ virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

virbėti — 1 vksm. Sliekai̇̃ vi̇̀rba, rañgosi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
virbėti — 2 vksm. Péraugusios žõlės virbėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
virbėti — 2 virbėti, ėja (vìrba DŽ, NdŽ), ėjo intr. DŽ, NdŽ virsti virbais, virbti, stabarėti: Peraugusios žolės ima virbėti DŽ1 … Dictionary of the Lithuanian Language
suvirbėti — 1 suvirbėti intr. 1. NdŽ suknibždėti. 2. NdŽ trumpai virbėti, sukrutėti, sujudėti: Po kojų suvìrba, tai bijais DrskŽ. Sukrutėjo suvirbėjo Ilgis, nors ir jautė, kad nėra dar vieko rankoje kardą vartoti V.Krėv. Kad sukaustė sopuliai, tai nei… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvirbėti — 1 užvirbėti intr. imti virbėti. ◊ kojomis užvirbėti menk. mirti, žūti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir žumušė motką – tik kojom žuvirbėj[o] LTR(Rod). virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
virbuliuoti — virbuliuoti, iuoja, iãvo 1. žr. 1 virbėti 1: Jis dar pamatė savo ešerius, virbuliuojančius vandens paviršiuje K.Saj. 2. žr. virbinti 1: Dar matėsi ežeras, kurį virbuliavo šiaurės rytų vėjas rš. 3. žr. 1 virbėti 4: Degančios plėnelės kilo į… … Dictionary of the Lithuanian Language
irbėti — irbėti, ìrba, ėjo intr. virbėti, kirbėti, krutėti: Mažuliukas gyvūnėlis visas irbėjo, krutėjo, yrėsi rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirbėti — 1 išvirbėti intr. Š, Rtr, KŽ iškrutėti; išsijudinti. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirbėti — 2 išvirbėti intr. DŽ, KŽ suvirbti, sustabarėti: Nė ožka nebnora išvirbėjusių usnių Šts. Žolės išvirbėję, neės tokių nė ožka Šts. | Ožplaukė avis išejo į virbus, išvirbėjo, vilna – vieni kogaliai Ggr. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kivil — kivìl interj. virbt (virbėti): Mažasai pirštas kivìl, kivìl, kivìl Prng … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

virbėti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

virbėti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link